- knabinėti
- knabinė́ti, -ė́ja, -ė́jo [K], Slnt, Pl žr. knebinėti: 1. Šoferis keiktelėjo, iššoko, apvertė dangtį, ėmė kažką knabinėti J.Dov. Knabinėjo, dirbinėjo, kol daiktą sugadino Kvr. Kas tolydžio braukos plaukus, knabinėja ausį, tas yra nemandagus Pč. Valgyk duoną, kad valgai, kaip žmogus, o neknabinėk pirštais Vkš. 2. Pasilikę namie knabinėjo šį tą sodybose ir daržuose rš. Neknabinė́k, jau sutemo Ds. 3. intr., tr. R418, MŽ565 gnaibyti; lesinėti: Su snapu žąsis knabinė́[ja] – knabt knabt J. 4. intr. einant užkliūti kojomis, klupti: Boba eina knabinė́dama (paknopstom, kniustinėdama) J. 5. intr. patamsyje ko ieškoti, grabaliotis: Ko tu čia knabinė́ji? Rm. \ knabinėti; atknabinėti; paknabinėti; suknabinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.